ručkis

rùčkis, -ė adj., smob. (2) 1. DŽ, Lk, Erž kas rudos spalvos, rudis: Ručkė kiaulė, t. y. rudo plauko J. Ta rùčkė višta seniai jau deda Užv. Bulvės ručkelės, arba kūlinelės Trš. Tik jau su ta ručkè nesigobk – visiems įsigriso Nm. 2. Upt rudaplaukis, šlakuotis: Šiandie tas rùčkis veršį išderėjo Nm. Jų mergyščia nuo prigimimo rùčkė (nedažyta) Slv.